Ketvirtadienis, rugsėjo 29, 2016

kasyba regionu gidas 2

Keliomis eilutėmis

Rugsėjo 22 d. į Utenio aikštę, prie Utenos rajono savivaldybės administracijos pastato, rinkosi nemažas būrys uteniškių, pasibalnojusių dviračius. Būryje – ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus miesto gyventojai, ir mamos su mažais vaikais. Visi jie atsiliepė į Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro kvietimą dalyvauti dviračių žygyje, skirtame Tarptautinei dienai be automobilio paminėti. Dviračių žygis – tai vienas iš Europos judriajai savaitei skirtų renginių.
Neseniai pasirodžiusi prof. Eugenijaus Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ iliustruota dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės darbais. Šį mokslo populiarinimo leidinį iliustravusi uteniškė dailininkė dirba Utenos kolegijoje dėstytoja.
next
prev

Aktualijos

Dvidešimt gimnazijos akimirkų

DSC01737Utenos Adolfo Šapokos gimnazija švenčia dvidešimtmetį. Visą savaitę vyksta jubiliejiniai renginiai: susitikimai su buvusiais mokiniais, parodų atidarymai. Penktadienis – svarbiausia šventės diena.
Daugeliui joje dirbančių ir dirbusių pedagogų pralėkę metai - tai dienų tėkmėje švystelėjusios akimirkos, praskriejusios per rudenis ir pavasarius, atnešusios ir rūpesčių, ir džiaugsmo. Tiesa, visi mes, atsimušę į šventės slenkstį, kai įprasta atsigręžti ir suskaičiuoti nuveiktus darbus, pirmiausia prisimename pačias prasmingiausias ir reikšmingiausias minutes. Apie jas mintimis dalijosi gimnazijos jubiliejaus išvakarėse sutikti ir kalbinti žmonės.
Truputis istorijos
1996m. rugsėjį veiklą pradėjo Utenos vidurinė mokykla-gimnazija.
1997m. gegužės 14d. jai buvo suteiktas Adolfo Šapokos gimnazijos vardas.
Pedagogus ir mokinius į gimnaziją buvo leista atrinkti konkurso tvarka. Gimnazija buvo sumanyta kaip naujo tipo, tik trečiosios pakopos (9-12 klasės) mokykla.
Minius Žiulys, prikalbintas tapti mokyklos statybos direktoriumi, o po to ir gimnazijos direktoriumi, paprašytas prisiminti pačią netikėčiausią to laikotarpio akimirką, papasakojo pedagogų atrankos į darbo vietas momentą: jau posėdžiaujant komisijai mokyklos raštinėje pasirodė jauna moteris, įsiprašė priimama, įtikino savo ketinimais ir gimnazijos vizija ir... buvo priimta. Dabar jau galima atskleisti paslaptį, kad taip gimnazijos kūno kultūros mokytoja tapo Birutė Siliūnienė, daug kartų rinkta sporto kolektyvo vadove, socialinių reikalų tarybos nare. Jautri, atsakinga ir aktyvi.
O štai į dvi istorijos mokytojų vietas pretendavo vienuolika pedagogų...
Buvo gimnazijų sąjūdžio pradžia - viltys didžiulės, lūkesčiai neišmatuojami...
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad 74 % pedagogų atėjo iš Aukštakalnio vidurinės mokyklos, kuriai likimas lėmė tapti pagrindine mokykla, dabar progimnazija. Gimnazijos atidarymo dieną grojo pučiamųjų orkestras, šiandien jau turintis pavadinimą ,,Cinkas“. Kitąmet jis švęs savo veiklos trisdešimtmetį. Kol Vytautas Latonas, dabar jau mokytojas ekspertas, rikiavo muzikantus, prieš orkestrą tupinėjo aštuonmetis Viliukas Latonas. Kalbinamas jis aiškino, kad susiruošęs į ,,svajonių gimnaziją‘‘...
Žmonės ir rezultatai
IMGP7169Vilius Latonas, aišku, tapo gimnazistu, daug metų atidavė orkestrui, net ir baigęs gimnaziją, kol gyveno Utenoje, dažnai talkininkaudavo tėvams. Irena Latonienė, muzikos mokytoja metodininkė, subūrusi skudučių ansamblį ,,Kadijo“, kuris laikomas vienu stipriausių tokio tipo kolektyvų šalyje, yra atkakli liaudies muzikos puoselėtoja, bet ir pučiamųjų orkestre daug metų turi savo instrumentą. Kalbėdama apie prasmingiausią gimnazijoje praleistą laiką, Irena Latonienė pasakojo, kad jai yra pasisekę dirbti su ta pačia klase nuo penktos iki dvyliktos, t. y. aštuonetą metų: pradžioje Aukštakalnio vidurinėje, o po to gimnazijoje. Kai įvyko buvusių mokinių susitikimas ( po 15 metų), visų vardus atsiminiau“, – džiaugėsi mokytoja.
Muzikos entuziastų Latonų šeima – likimo dovana ir gimnazijai, ir miestui. Kalbėdamas apie ženkliausius paskutiniųjų metų įvykius Vytautas Latonas, be abejo, galėtų pasigirti įspūdingu faktu, kad teko diriguoti jungtiniam pučiamųjų orkestrui Dainų šventėje Vingio parke, bet jis kažkodėl panoro prisiminti grupelę atkaklių merginų, atėjusių į orkestrą ir dariusių sunkiai įsivaizduojamą pažangą, o galop prisipažino, kad maloniausia akimirka nutiko, kai į šių metų miesto šventę atvyko bičiuliai iš Vokietijos - Krefeldo miesto Gymnasium-am-Stadpark pučiamųjų orkestras, o jo vadovas Jurgen Vey atvežė nuostabią dovaną – puikiai išleistą albumą su septynerių metų bendravimo vaizdais Lietuvoje, Vokietijoje ir Čekijoje, kur jie pirmąkart susitiko ir susidraugavo. Lietuviškus tektus, beje, parašė Gintarė Malinauskaitė, gydytoja iš Bonos.

Tęsinį skaitykite 2016 09 28

Mieli uteniškiai,

DSC03528esu tikra, kad, pamatę mano nuotraukėlę arba perskaitę šį straipsnelį, pasakysite: „Aš ją pažistu.“ Žinoma, daugelis iš jūsų manęs nepažįstate, nes nesu uteniškė. Bet juk ir Jūs visų uteniškių, o dažnas net ir to paties kaimo ar daugiabučio namo kaimynų nepažįstate. Nieko tokio. Susipažinkime - prisistatau.

Gimiau Šilutės rajono Girininkų kaime. Iki 18 metų gyvenau kaime. Po studijų Vilniuje likau gyventi sostinėje ir šiandien ten gyvenu. Turiu šeimą: dukra – studentė, o vyras – IT srities darbuotojas.

Turiu seserį ir du brolius, kuriais labai didžiuojuosi. Sesuo Dalia – profesionali muzikantė. Vyresnysis brolis Jonas – tarptautinio lygio švietimo vadybos ekspertas, kelerius metus vadovavo Europos mokyklai Olandijoje. Brolis dvynys Vytautas – darbininkas. Mama ir tėtis buvo pedagogai.

Po mokyklos baigimo studijavau anglų kalbą, nes norėjau dirbi mokytoja kaime. Deja, mokytoja netapau, nes gyvenimas nuvedė kitais keliais. Po studijų kelerius metus dirbau Vilniaus universitete, jame baigiau doktorantūros studijas ir 1990 m. pradėjau darbą tuometinėje Švietimo ir kultūros ministerijoje. Džiaugiausi galimybe dirbti toje ministerijoje įdomiu laikotarpiu, nes švietimo reformų gaires rengė viena iš Tautinės mokyklos koncepcijos autorių Meilė Lukšienė, o ministerijai vadovavo tuomet jauniausias ministras.

1992 m. Lietuvoje darbą pradėjo Amerikos organizacija „Taikos korpusas“. Aš vadovavau anglų kalbos savanorių programai, padėjau amerikiečiams geriau suprasti mūsų švietimo sistemą, pažinti mūsų kraštą ir įgyti bendravimo su mumis – lietuviais – patirties. Nepamenu, bet esu tikra, kad smalsių ir atsidavusių mokytojų-savanorių, o vėliau – mažo verslo konsultantų iš Amerikos dirbo ir Utenoje.

„Naujų vėjų“ laikotarpiu Lietuvoje radosi dar daugiau galimybių. Taigi, laimėjusi stipendiją mokslui Amerikoje, išvykau į Niujorko universitetą, kuris tuo metu buvo ir šiandien tebėra vienas didžiausių privačių pelno nesiekiančių universitetų JAV. Mane žavėjo ne tik dėstomų dalykų įvairovė, bet ir dėstytojų bendravimo su studentais kultūra, požiūris į studentą, kaip į kolegą, ir dar daug kitų dalykų, kuriuos noriai taikiau tolimesniame savo gyvenime ir įvairiuose darbo kolektyvuose.

„Teisinga“ Amerikoje įgyta specialybė atvedė į tarptautinę Jungtinių tautų organizaciją (JTO). Joje, baigusi mokslą, stažavausi, o grįžusi namo įsidarbinau JTO biure Lietuvoje. Dirbdama šioje organizacijoje, neblogai susipažinau su Lietuvos valdžios ir valstybės institucijomis, padėjau joms analizuoti ir pagal poreikius pritaikyti tinkamiausią užsienio patirtį. JTO į Lietuvos valstybės ir viešąjį sektorių tuomet investavo dideles lėšas, deja, nejutau teigiamų valstybės sektoriaus pokyčių, nemačiau valdininkų motyvacijos ir siekio dirbti strategiškai, todėl po ketverių metų šį gerai apmokomą darbą palikau dėl atsivėrusių naujų horizontų.

Laimėjau konkursą ir dešimt metų vadovavau JAV vyriausybės Baltijos šalims sukurto fondo programai Lietuvoje. Šis fondas skyrė lėšų nevyriausybiniam sektoriui stiprinti. Štai tada ir prasidėjo mano iki šiol besitęsianti draugystė ir profesionalus bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO). Mūsų fondas ne tik finansavo NVO projektus. Kūrėme naujas priemones, instrumentus, galimybes NVO sektoriui plėtotis. Glaudžiai bendradarbiavome su daugiau kaip 40 savivaldybių. Tarp jų viena aktyviausių buvo Utenos rajono savivaldybė. Manau, kad tuo metu mūsų pasiūlytos NVO finansavimo savivaldos lygmenyje rekomendacijos ir patarimai veikia ir šiandien. O jei ne – niekada nevėlu vėl prie tų dalykų sugrįžti ir tobulėti. Beje, mūsų amerikietiško fondo lėšomis ir aktyvių uteniškių pastangomis 2002 m. Utenoje buvo įkurtas Utenos bendruomenės fondas. Su jo darbuotojais iki šiandien palaikome ryšius. Kas dar svarbu – mūsų fondas davė didžiulį stimulą bendruomenių judėjimui. tuo metu Lietuvoje ir Utenoje įsikūrė daug bendruomenės organizacijų. Jos steigėsi ne dėl pinigų, o dėl to, kad norėjo pokyčių, naujų galimybių savo nariams ir gyventojams.

Prieš keletą metų vėl buvau nuklydusi į valdžios instituciją – Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Deja, po poros metų ją palikau, nes visiškai netenkino kai kurių ministerijos pareigūnų darbo stilius, protekcionizmas. Ką dariau? Kalbėjau, rašiau, aiškinau - niekas nepadėjo. Labiausiai nuvylė tai, kad atsakingi valdžios pareigūnai nesiekė pokyčių ir nesuprato strateginės partnerystės su nevyriausybiniu sektoriumi, kuriam vadovauti ši ministerija buvo paskirta įstatymu, būtinumo.

Šiuo metu esu laisvai samdoma ekspertė-konsultantė. Dirbu pilietinės visuomenės, įvairiapusių galimybių ir metodikų vyresnio amžiaus žmonėms kūrimo, jaunimo dalyvavimo skatinimo, socialinių inovacijų, verslumo, neįgaliųjų teisių plėtojimo šalies ir tarptautiniuose (Ispanija, Lenkija, Suomija, Olandija) projektuose.

Esu labai visuomeniška. Nuo jaunų dienų muzikavau, skambinau kanklėmis liaudies ansambliuose, šokau ir tebešoku. Esu dirbusi įvairiose komisijose ir komitetuose, pvz., NVO reikalų komisijoje prie Vyriausybės, LVGTO „Gelbėkit vaikus“ valdyboje, LRT Administracinėje komisijoje, Nacionalinės darbo grupės kampanijoje „Už įvairovę. Prieš diskriminavimą“, Baltijos šalių fondo pilietinei visuomenei remti iniciatyvinėje grupėje. Esu kelių nevyriausybinių organizacijų narė ir valdybos narė, Baltijos-Amerikos taikos fondo patarėjų tarybos narė. Su buvusiais kolegomis 2007 m. įkūrėme labdaros ir paramos fondą „Pilietinės atsakomybės fondas“.

Kodėl nusprendžiau kandidatuoti į Seimą? Ogi todėl, kad galiu, turiu žinių, darbo patirties ir gebėjimų, kurie būtų labai naudingi Seimui. Mano tarptautinė patirtis ir geras nevyriausybinio sektoriaus bei pilietinės visuomenės išmanymas, dirbant Seime, leistų siekti to, ko seniai reikia, bet vis dar nėra – nevyriausybinių organizacijų (tarp jų ir bendruomenės organizacijų) deramo supratimo, visų sektorių partnerystės, drąsos rengti teisės aktus, kurie nedviprasmiškai įpareigotų valstybės ir savivaldos institucijas kuo daugiau visuomenei reikalingų paslaugų perduoti nevyriausybinėms organizacijoms arba tiesiog bendruomenėms, t.y. leistų gyventojams savo aplinkoje tvarkytis arba kylančias problemas spręsti pagal jų pačių pasirinktus metodus ir priemones (teikiant paslaugas arba įgyvendinant ES finansuojamus projektus).

mieli uteniškiai, savo rinkimų šūkį „Dalyvauk!” skiriu jums visiems, kam rūpi šalies, šeimos ir bendruomenės gerovė. Tik aktyviai dalyvaudami viešajame gyvenime, teikdami rekomendacijas ir taip prisidėdami prie sprendimų priėmimo ekonomikos, kultūros, socialiniais ir visais kitais klausimais savo bendruomenėje, seniūnijoje, savivaldybėje ir, žinoma, šalies lygmeniu, susikursite sau norimą aplinką, jus tenkinančias gyvenimo, darbo, poilsio ir visapusiško tobulėjimo sąlygas. Dalyvauti galima įvairiais būdais ir formomis. Bet svarbiausia – reikšti savo nuomonę.

Dalyvavimas rinkimuose – tik viena iš demokratinio dalyvavimo formų. Bet ji – labai svarbi. Todėl kviečiu visus aktyviai pasinaudoti šia galimybe - susitikimuose, debatuose, IT priemonėmis susipažinti su kandidatais, o spalio 9 d. atsakingai balsuoti už jums labiausiai patinkančius, jūsų vertinimu profesionaliausius, kūrybingus, iššūkių nebijančius, dorus ir tėvynei dirbti norinčius ir galinčius kandidatus.

Atsakymus į Jūsų klausimus apie LVŽS programą skaitykite www.darnilietuva.lt, savo siekius arba prioritetus pristatysiu diskusijose, susitikimuose. Taip pat klausimus man galite pateikti portale www.zinaukarenku.lt
Birutė Jatautaitė
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė į Lietuvos Respublikos Seimo narius vienmandatėje Utenos apygardoje
Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąskaitos.
Užsakymo Nr. 003.

Finansų ministrė patvirtino – pensijos tikrai didės

ministr2Išsekus LR finansų ministrės Rasos Budbergytės oficialaus vizito Utenoje dienotvarkei, ministrė sutiko atsakyti į keletą „Utenio“ klausimų.
– Gerbiama ministre, papasakokite apie galimas naujas mokesčių reformas.
– Aš atstovauju jau nueinančiai Vyriausybei ir taip pat socdemų partijai.
O partijos programoje yra labai aiški, paprasta kryptis, kuria mes eisime tvarkydami mokesčių sistemą. Pirmiausia mokesčių sistema turi būti stabili, kad nereikėtų jokių naktinių mokestinių reformų, kad iš tiesų mes, norėdami pakeisti bet kokį mokestį, išplėsti mokestinę bazę, turime pirmiausia labai atsakingai įvertinti, kokio tikslo siekiame įvesdami naujus mokesčius. Akivaizdus, paprastai paaiškinamas pavyzdys: šiuo metu labai gerai renkame biudžeto pajamas, turime viršplaninių pajamų, tačiau LR Seime yra priimtas socialinio modelio įstatymas, kuris mums kainuos pakankamai didelius pinigus. Mes pagaliau ryžomės tvarkyti struktūriškai svarbų dalyką – „Sodros“ biudžetą, Mums šito modelio įgyvendinimas jau dabar kainuoja apie 300 mln. eurų. Toliau jis kainuos dar daugiau. Reikės galvoti, iš ko padengti tas išlaidas, kurias mes turėsime paimti iš valstybės biudžeto, kai kiekvienais metais, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, reikės po 1 proc.atseikėti tam, kad būtų kompensuotos išlaidos dabar iš „Sodros“ mokamų įmokų bazinei pensijai apskaičiuoti. Tai tikrai dideli kaštai. Jeigu mes nemokėsim protingai tvarkytis su valstybės pinigais, bus blogai. Neseniai Lietuvoje buvo tarptautinio valiutos fondo ekspertai, kurie pasakė, kad mūsų noras padėti žmonėms geriau gyventi Lietuvoje gali brangiai kainuoti, todėl reikia pasitarti, ar mes efektyvinsime viešąsias išlaidas, ar mažinsime darbo jėgos apmokestinimą, ar mes turėsime galvoti, kaip surinkti mokesčius, gerinti jų administravimą, ištraukiant pinigus iš šešėlio, o galbūt reikės galvoti apie naujus mokesčius, jeigu mes nesugebėsime susitvarkyti. Noriu labai atsakingai pareikšti, kad mūsų kitų metų biudžetas parengtas be naujų mokesčių įvedimo. Partijos programoje sakome, kad mūsų pagrindinė kryptis, kuria eisime, tvarkydami mokesčių sistemą, – aiškumas, paprastumas, stabilumas, neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas, nes tai pats efektyviausias būdas padėti tiems, kurie uždirba mažai, kurie dirba ir augina vaikus. Padėti ne per lengvatas, o per neapmokestinamų pajamų didinimą. Tuo keliu ruošiamės eiti. Jeigu mes priimame kokią nors lengvatą, tai tos lengvatos galutinis rezultatas – 1 euras pasiekia galutinį vartotoją.

Skaityti daugiau: Finansų ministrė patvirtino – pensijos tikrai didės

Įstatymo pataisa padės plėsti savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemą

Siūloma įtvirtinti regioninių atliekų tvarkymo centrų sąvoką ir nustatyti regioninių mechaninio apdorojimo ar mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių operavimą bei komunalinių atliekų tvarkymą šiuose įrenginiuose.
Tai numatančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Projekte siūloma įtvirtinti regioninių atliekų tvarkymo centrų sąvoką, kuri nurodo, kad šie centrai - tai komunalinių atliekų tvarkymo regione esančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis regiono savivaldybių teritorijose komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių operavimo funkcijas ir teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.
Siūloma nustatyti, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai, administratoriai savivaldybių pavedimu gali vykdyti regioninių mechaninio apdorojimo ar mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių operavimą. Taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybės privalo užtikrinti regioninių mechaninio apdorojimo ir mechaninio rūšiavimo bei biologinio apdorojimo įrenginių nepertraukiamą veiklą, šių įrenginių operavimą. Savivaldybės gali pavesti užtikrinti tai regioniniams atliekų tvarkymo centrams.
ELTOS inform.

Pasirašyta sutartis su Pinčiuku

pinciukAukštaitija – vandens kraštas, pilnas ežerų, upių, tvenkinių, todėl čia galima puikiai pailsėti. Mėgstantys aktyvų poilsį mielai renkasi pažintines išvykas, teikiančias smagių akimirkų ir naujų atradimų. Kelionės padeda geriau pažinti savo krašto istoriją, kultūrą, papročius. Utenos apskrityje gausu išskirtinių vietų, kurias galime ir patys aplankyti, ir svečiams parodyti.
Šlyninka – kaimas Zarasų rajone, šalia Nikajos upės. Prieš tris šimtus metų pradėjus malūno statybą buvo rasta pilko glitaus molio – šlyno, nuo to ir kilo pavadinimas. Daugelis smulkių žemdirbių, prikuliančių vos keletą maišų savo laukuose išaugintų grūdų ir norinčių išsikepti savų miltų pyragų, žino kelią į Šlyninkos malūną. Čia atvažiuoja ūkininkų ir iš aplinkinių vietovių, ir iš nutolusių per 100 kilometrų. Mažiausias kiekis, kurio reikia, norint pradėti malti, – 100 kilogramų grūdų, kurie per pusantros valandos virsta miltais. Tačiau laikas neprailgsta, nes malūnininkas Stasys Sutkauskis turi ką papasakoti.
Malūnininkas tikina, kad Šlyninka – vienas mažiausių kaimų. Jame gyvena tik trys gyventojai – jis pats, žmona Regina ir mama, kuriai jau 86-eri. Tai turbūt seniausias Lietuvoje iki šių dienų veikiantis ir girnas sukantis vandens malūnas, kurio viduje išlikusi autentiška įranga.
Malūnininkas pasakoja unikalias istorijas apie tuometinį malūno gyvenimą: „Anksčiau malimas užsitęsdavo iki savaitės. Po kelių dienų grįžęs namo vyras turėdavo žmonai paaiškinti, kur dingo vienas arklys, kodėl iš 10 maišų grūdų parvežė tik 2 maišus miltų ir kodėl iš naujo vežimo pasidarė senas. Tačiau vyrai aiškindavo: „Džiaukis, kad iš viso grįžau, kad gyvas... Tu nė neįsivaizduoji, kiek ten velnių pasirodė. Aš tik du maišiukus grūdų spėjau pačiupti, griebiau bet kurį vežimą, bet kurį arklį ir greitai į namus sugrįžau.“ Vėl į malūną siunčiamas vyras grįžta po keturių parų, o žmona džiaugiasi, kad ir arkliai tie patys, ir miltų daugybė: „Gal tie nelabieji šį kartą nebuvo pasirodę?“ Vyras tikina, kad nebuvo, bet... kviečia vyriausią sūnų ir sako: „Sūneli, tau teks važiuoti į gretimą kaimą pas ūkininką ir pusę metų dirbti be atlyginimo...“

Skaityti daugiau: Pasirašyta sutartis su Pinčiuku

Orai

 

autumn by kojnyciukePrie kiekvienos orų prognozės reikėtų rašyti, kad šia informacija besąlygiškai tikėti nebūtina. O juk ir mes džiaugiamės, kai niūriausios sinoptikų prognozės neišsipildo. Nors šios savaitės pradžiai buvo žadėti vėsūs ir niūrūs orai, turėjome keletą gražių dienų. O kaip bus antroje savaitės pusėje?
Drėgna, bet šilta. Kiekvieną dieną daugiau ar mažiau palis, bet ketvirtadienio ir šeštadienio rytais švies saulė. Oro temperatūra dieną bus nuo 14 iki 17 laipsnių šilumos, naktimis apie 11, o penktadienio naktį termometrai rodys net 14 laipsnių. Vėjas – vakarų arba pietvakarių, o jo greitis – nuo 3 iki 5 metrų per sekundę.
Rugsėjį užbaigsime su mėnulio delčia, o spalį pradėsime su jaunu mėnuliu. Taigi yra galimybė augti. Kai kam net iki seimo narių...

Decrease font size Default font size Increase font size

Prenumerata

reklama

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Mokslo įrodyta

•Moterys per dieną pasako apie 7 tūkstančius žodžių, vyrai net 5 tūkstančiais mažiau.
•Kai kurie tyrimai rodo, kad storesni vyrai jaučiasi laimingesni nei liesi. Su moterimis yra kitaip.
•Tyrimai rodo, kad moterų balsai turi žymiai daugiau dažnių nei vyrų, todėl norint suvokti ką kalba moteris reikia labiau susikaupti.
•Keturi iš dešimties darbe prasidėjusių romanų baigiasi santuoka.
•Eidamos į aklą pasimatymą moterys labiausiai bijo, kad jis nebūtų psichopatas, o vyrai bijo, kad ji nebūtų stora.
•Poros dažniausiai pasibučiuoja per antrą, o pasimyli per 4 - 6 pasimatymą.
•Daugelis moterų pirmąjį įspūdį apie vyrą susidaro jam net neatvėrus burnos.
•Vyrai nelinkę flirtuoti su moterimis, kurios kalba apie santuoką.
No tabs to display

Dienos anekdotas

Sūnus paskutinį kartą parneša tėvo alimentus ir sako motinai:
    – Tėvas prašė tau priminti, kad tai paskutiniai, ir pažiūrėti į tavo veido išraišką.
    – Grįžk ir pasakyk jam, kad jis visą gyvenimą mokėjo ne už savo sūnų, ir tada pažiūrėk į jo veido išraišką.
* * *
     Prieš mirtį vienas žmogelis paprašė, kad pakviestų jo gydytoją bei advokatą ir kad jie atsistotų iš abiejų jo lovos pusių. Gydytojas neišvėrė ir klausia:
    – O kodėl  tu  mus čia pasistatei?
    – Aš noriu mirti kaip Jėzus Kristus, tarp dviejų plėšikų, – paaiškino žmogelis.

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Lana, Vaclovas, Vientautė, Saliamonas
next
prev

Statistika

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacija

  • 2016-09-20

    2016-09-20 gautas Utenos apskr. VPK Ignalinos r. PK KPS tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad 2016-09-19 apie 15.56 val. Ignalinos r. konflikto metu neblaivią pilietę, gim. 1984 m., gyv. Molėtų r., sumušė neblaivi motina, gim. 1962m., reg. Ignalinos r. sav. Įtariamoji pilietė sulaikyta ir uždaryta į Vilniaus apskr. VPK Švenčionių r. PK areštinę. 2016-09-20 gautas piliečio, gim. 1959 m., gyv. Molėtų r., pareiškimas, kad 2016-09-19 19.30 val. pastebėjo, jog Molėtų r. iš nuomojamos ganyklos pavogti 4 vnt. tinklo bei elektrinis įtaisas tinklui. Nuostolis - 412 eurų.
  • 2016-09-20

    2016-09-20 gautas piliečio, gim. 1967 m., gyv. Utenoje, pareiškimas, kad 2016-09-21 apie 1.32 val. priėjęs prie savo automobilio AUDI A4, stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Utenoje, pastebėjo, jog pagrobti du lengvo lydinio ratlankiai su padangomis, keturi lengvo lydinio ratlankių plastikiniai gaubtai, dešimt ratų varžtų bei apgadintas slenksčių plastikinis apvadas. Nuostolis - 160 eurų. Įtariamasis pilietis, gim. 1995 m., gyv. Kauno r., po apklausos paleistas. 2016-09-20 gautas Utenos apskr. VPK Molėtų r. PK KPS viršininko tarnybinis pranešimas, kad 2016-09-20 apie 18.00 val. Molėtų r. kelyje Molėtai-Pabradė, ties Arnionių k., buvo sustabdytas automobilis TOYOTA HILUX, kurį vairavo pilietis, gim. 1964m., gyv. Vilniuje. Patikrinimo metu automobilio salone rasti 4 baltos spalvos plastikiniai maišeliai, kuriose sudėtos įvairios plastikinės talpos ( 96 litrai ) su skaidriu skysčiu, skleidžiančiu specifinį naminės degtinės kvapą.
  • 2016-09-06

    2016-09-06 gautas Utenos aps. VPK Molėtų r. PK VPS PP tyrėjos tarnybinis pranešimas, kad 2016-09-05 apie 23.00 val. Molėtų r. pilietis, gim. 1969 m., būdamas neblaivus sumušė pilietį, gim. 1960 m. Pastarasis dėl galvos traumos pristatytas į VšĮ Utenos ligoninės priėmimo skyrių. 2016-09-06 gautas pilietės pareiškimas, kad 2016-09-03 apie 12.00 val. Utenoje per konfliktą vyras, gim. 1977 m., trenkė jai į veidą kumščiu ir taip sukėlė fizinį skausmą.
  • 1